Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Tu nesi kvailas, ir tai ne tavo kalt?
Pagrindinis / Animizmas / Turinys / Kokteilis / Tu nesi kvailas, ir tai ne tavo kalt?

Derrickas Jensenas išgarsėjo savo solidžiomis nefantastinėmis knygomis, pvz., „Endgame”. Vakarų civilizacija jose lyginama su šeima, kurioje nuolatos patiriama prievarta. Autorius tvirtina, kad mums reikia griauti šią kultūrą visais įmanomais būdais. 

Kartu su Karen Tweedy-Holmes jis išleido knygą „Thought to exist in the wild”, kurioje atskleidė skausmingą zoologijos sodų ir nelaisvėje laikomų gyvūnų kasdienybę. Dar vienoje knygoje - „Resistance to empire” - pateikiami jo maištingieji interviu su kitais aktyvistais. O „What we leave behind”, parašytoje kartu su Aric McBay, jausmingai ginčijamasi apie atliekų, gyvybės ir mirties idėjas.

Visai neseniai Jensenas atsidavė fantazijos pasauliui ir, bendradarbiaudamas su Stephanie McMillan, išleido satyrinį mokslinį fantastinį komiksą „While the planet burns”, metafizinį trilerį „Songs of the dead”, novelę apie kerštą „Lives less valuable” ir tos pačios McMillan iliustruotą knygą vaikams „Mischief in the forest”. Pastaroji yra žavinga istorija mažiems vaikams apie močiutę, kuri gyvena „viena miške, be jokių kaimynų”. Vėliau, padedama savo anūkų, ji susipažįsta su savo kaimynais - visais miško gyventojais.

Susisiekiau su Jensenu jo motinos namuose, Crescento mieste (Kalifornijos valstija).
Zoe Blunt: Kodėl ši knyga svarbi mūsų kultūroje augantiems vaikams?
Derrick Jensen: Šiemet susipažinau su tyrimų medžiaga, kurioje teigiama, kad vidutinis JAV vaikas kasdien lauke būna 8 minutes. Tai privertė mane prisiminti Johną Livingstoną, kuris rašė, kad miestai atrodo jusliškai perkrauti, tačiau iš tikro jie yra jusliškai skurdūs. Taip yra todėl, kad mieste visi jutiminiai potyriai sukuriami arba perduodami kitų žmonių.

Tačiau mes atsiradome ne tokiomis sąlygomis. Žmogus atsirado žymiai didesnėje gyvųjų būtybių bendruomenėje, tarp visų savo kaimynų. Jei gyveni taip, kad viskas, ką jauti, yra sukurta ar perduota kitų žmonių, tada, anot Livingstono, pasineri į haliucinacijas. Ne ta prasme, kad pavartoji LSD ir pradedi šlapintis žemuogėmis. Imi manyti, kad svarbūs tik žmonės. Tik tie, kurie egzistuoja. Tik tie, kurie gali kalbėti.

Visos tokios ideologijos primena haliucinacijas, pvz., yra sakoma, kad birža svarbesnė nei gyvos būtybės, ekonomika svarbesnė nei gyvoji planeta ar kad aukštai danguje gyvena dievas. Visa tai - grynos haliucinacijos. Nelaimei, žmonės ne tik fantazuoja, bet ir veikia pagal tas haliucinacijas. „Mischief in the forest” yra knyga apie tai, kaip galima atkurti ryšius prisiminus, kad turime kaimynus. Tai graži istorija. Močiutės prototipas yra mano mama.

B.: Susilaukei daug nuomonių apie savo knygas, ir ne visos jos teigiamos. Kodėl žmonėms taip sunku apmąstyti civilizacijos pabaigą?
J.: Viena priežasčių yra ta, kad mes dažniau tapatinamės su civilizuotomis būtybėmis, o ne su gyvūnais, kuriems reikalingos buveinės. Pažvelgus iš kito kampo, jei tavo maistas atkeliauja iš parduotuvės, o vanduo - iš čiaupo, vadinasi, tu pasisakysi už tą sistemą, kuri visa tai palaiko, nes nuo to priklauso tavo gyvybė. Tačiau jei tavo maistas atkeliautų iš žemės, o vanduo - iš upės, tu imtum juos ginti, nes nuo jų priklausytų tavo gyvybė.

Kaip ir bet kuri kita išnaudojanti sistema, ši sistema pavertė mus priklausomais nuo jos. Pasigilinę į siūlomus globalaus atšilimo problemos „sprendimus”, pamatysime, kad visi jie remiasi į pramoninį kapitalizmą. Pagrindas - kapitalizmas, o ne realus pasaulis, ne fizinis pasaulis, kuris turėtų būti visų mūsų sprendimų pamatas, nes be pasaulio neturėsime nieko.

Įdomu, kad didžioji dalis priekaištų po „Endgame” kyla ne iš žmonių, manančių, kad civilizacijai galo nėra. Daugiausiai priekaištų susilaukiau iš pacifistų ir „gyvenimo būdo aktyvistų”. Aš net pradėjau juokauti apie specialią šios knygos versiją „Endgame for pacifists”, kurioje būtų 1000 tuščių puslapių ir tik pačiame viduryje, viename puslapyje, būtų parašyta „kartais pateisinama smogti atgal”. Nes tai vienintelis dalykas, ką jie pastebi visoje knygoje. Visi kiti faktai pro jų akis praslenka nepastebėti.

B.: Derrickai, Vankuveryje ruošiesi skaityti paskaitą „Veikla prievartos kultūroje”. Trumpai pasakyk, apie ką bus kalbama.
J.: Na, iš esmės mėginsiu atsakyti į klausimą „Ar galima tikėtis, kad kultūra savanoriškai transformuosis į protingą ir darnų gyvenimo būdą?”. Šį klausimą užduodu žmonėms visoje šalyje, bet niekas niekada neatsako „taip”. Ką tai reiškia mūsų strategijoms ir taktikoms? Nežinome, nes apie tai nekalbame. O nekalbame todėl, kad užsispyrusiai apsimetame, kad yra nors šiokia tokia viltis.

Dažnai savęs klausiu, kodėl aplinkosaugininkai, įskaitant ir mane, taip dažnai pralaimi. Yra keli atsakymai, kurie man atrodo prasmingi. Vienas jų sako, kad daugelis mūsų iš tikro nežino, ko nori, ir per daug nesuka galvos dėl strategijų. Na, aš žinau, ko noriu. Noriu gyventi pasaulyje, kuriame kiekvienais metais atsiranda daugiau lašišų, noriu gyventi pasaulyje, kuriame motinos piene kiekvienais metais sumažėja dioksino kiekis, pasaulyje, kuriame daugėja migruojančių paukščių. Tačiau nesu tikras, kad daugelis mūsų žino, ko nori.

Kita problema puikiai aprašyta Roberto Jay Liftono knygoje „The nazi doctors”, kur jis tyrinėja, kaip Hipokrato priesaiką davę gydytojai galėjo dirbti nacių konclageriuose. Jis atrado, kad daugelis tokių gydytojų, tiesą sakant, nuoširdžiai rūpinosi kalinių sveikata. Žinoma, Mengele buvo siaubingas, bet daugelis kitų gydytojų darė ką galėjo - duodavo kokią bulvę ar slėpdavo nuo karininkų…

 B.: Kad galėtų tęsti savo eksperimentus? 
J.: Ne, ne, jie gelbėjo gyvybes. Ištraukdavo iš mirties gniaužtų bent vienai dienai. Paguldydavo į ligoninę, jei skaudėdavo, duodavo pačiulpti aspirino. Jie darė viską, ką galėjo, išskyrus patį svarbiausią dalyką - jie nekėlė klausimo dėl pačių mirties stovyklų egzistavimo. Taigi jie dirbo sistemos viduje, šiek tiek pagerindami jos sąlygas. Žvelgiant iš dabartinės perspektyvos, to buvo maža. Šiandien matau, kad mes darome tą patį. Bandydami sustabdyti jų griaunamąją veiklą, darome tai, ką mums leidžia daryti turintieji galios svertus. Bet kai tik mes atrandame būdą, kaip galime juos sustabdyti, jie tuoj pat pakeičia taisykles.

B.: Supratai, kad Vakarų civilizacija yra prievartinis režimas, kurio neįmanoma reformuoti ar sugrąžinti gerą vardą. Iš kur atsirado toks požiūris?
J.: Manau, kad yra kelios pakopos. Tai nebuvo vienkartinis suvokimas. Iš pradžių susidūriau su savo tėvo prievarta. Tuomet supratau, kad jo neįmanoma pakeisti, tuo metu net negalėjau su juo normaliai suartėti. Vėliau pamačiau, kad bažnyčia ir teisinė sistema dirba turintiems pinigų. Patyriau tai, kai teisėjas gynė mano tėvą, nes jie buvo draugeliai. Tuomet supratau, kaip veikia teisinė sistema.

Antroje klasėje, kada man buvo septyneri, supratau, kad neįmanoma neribotai plėstis ribotoje planetoje. Tuomet gyvenau kaime, didelius nenaudojamus laukus, maždaug 100 ha dydžio, išdalino sklypais. Maždaug po metų visos rupūžių, gyvačių, vieversių, pelėdų, skruzdėlių ir uodų buveinės (tada nežinojau šio žodžio, todėl vadinau tiesiog namais), - visos jos virto žmonių namais. Prisimenu ką tada pagalvojau: taip negali tęstis, nes jei tai vyksta čia, tuomet tai vyksta visur; taip negali tęstis, nes visiems gyvūnams teks palikti savo namus. Manyti, kad tai tęsis amžinai, yra giliai klaidinanti haliucinacija. Mačiau žmonių susitaikymą su kultūrine plėtra.

Kai kultūra išvysto pramoninį žemės ūkį, planetos galimybės jį atlaikyti gali būti peržengtos. Ir kai tos galimybės peržengiamos, nebegali sustoti, privalai tęsti vis intensyvindamas pramoninį žemės ūkį ir dar daugiau tolti nuo planetos galimybių ribos, kol būsi priverstas sustoti. Tai būdinga visoms civilizacijoms. Jos peržengia ribas, bet negali grįžti atgal, todėl ritasi ta pačia trajektorija, kol viskas sugriūna.

B.: Ką galėtum pasakyti tam, kuris sustingsta iš siaubo suvokęs, kad norint išgelbėti planetą civilizacija turi žlugti?
J.: Visų pirma, nesi kvailys, ir tai ne tavo kaltė. Tu nesiprašei gimti šioje baisioje, griaunančioje kultūroje. Nemėgstu nurodinėti, bet jei žmogus klausia, ką daryti, eik ir susirask organizaciją, kuri dirba gerus darbus, prisijunk prie jų arba įkurk savo organizaciją. Nėra didelio skirtumo tarp taikiai ir karingai veikiančių žmonių. Skiriasi tik ką nors darantys ir nieko nedarantys žmonės.

Tu nesi kvailas, kvaila kultūra. Tai ne tavo kaltė. Kultūra verbuoja žmones iliuzija „Jei vartosiu vis mažiau ir mažiau, neprisidėsiu prie planetos mirties. Jei avėsiu perdirbtais batais ir rečiau prausiuosi po dušu, neprisidėsiu prie jos griovimo.” Tačiau lašišai nerūpi tavo švara ar gyvenimo būdo pasirinkimai. Jai rūpi užtvankos ir žuvų fermos. Gamtos apsauga yra didelė apgaulė, ir daugelis žmonių ant jos užkibo. Problema ta, kad 90 % mūsų vandens sunaudojama pramonėje ir žemės ūkyje. Miesto gyventojai sunaudoja tiek pat vandens, kiek jo sunaudoja vienas miesto golfo aikštynas.

Kai jie pataria trumpiau praustis po dušu, tai tik eilinis fokusas. Magiškas triukas, rankų miklumas. Jie bando priversti tave galvoti, kad viskas bus puiku, jei tik imsi trumpiau praustis. Lygiai tas pats ir su atliekomis. Vienas asmuo generuoja vidutiniškai 1134 kg šiukšlių. Gali sumažinti jas iki nulio, bet kiekvienas planetos gyventojas vis tiek vidutiniškai generuos 26 tonas šiukšlių! Nes 97 % šiukšlių sukuria pramonė ir žemės ūkis. Taigi, jei tikrai sumažinsi savo šiukšles iki nulio ir tapsi „p. Žaliuoju” - šlovė tau.

  B.: Kaip jauteisi susidūręs su tokia realybe? 
J.: Trumpai tariant, įbaugintas ir suglumęs. Dažnai galvoju, kad čia tik blogas sapnas, ir aš tuoj pabusiu. Negali būti, kad viskas taip kvaila, ta prasme, kad 90 % okeano žuvų jau nebėra. Artėjame prie planetos mirties taško, tačiau niekas nepanikuoja? O JAV atsirado ir buvo išrinkta Arbatos partinių gauja. Eduardo Galeano knygoje parašyta „Rinkėjai nubalsavo, kad realybės nėra”. Šiemet Kongresas svarstys klimato pokyčius. Jie ruošiasi balsuoti, kad realybė neegzistuoja.

Šios kultūros narcisizmas mane žudo. Jis žudo visus. Noriu surikti žmonėms: „Užaukite kada nors, velniai rautų, perženkite save”. Per visus tuos metus, rašydamas savo knygas, mačiau, kad ta beprotybė vis plečiasi. Knygoje „A language older than words” pasakojau, kaip šioje kultūroje visus mus traumavo žiaurus vaikų ugdymas ir pan. Nebėra žmonių, galinčių palaikyti tikrus, nuoširdžius santykius. Kaip jie skiriasi nuo praeities žmonių…

Ši kultūra į medžius žiūri kaip į negalinčius kalbėti. Jie yra tiesiog negyva medžiaga. Kalbu apie psichologinį tokių pokyčių kelią. Mano požiūriu, jie yra vargstantys, sergantys ir sužaloti. Savo „The culture of make beliewe” tabako pramonės vadovus pavadinau „šlykščiais močkrušiais”. Vėliau savo knygoje „Endgame” kalbėjau apie jų sociopatiją. Tarp žodžių „sužaloti”, „močkrušiai” ir „sociopatai” yra nemažas skirtumas.

  B.: Kaip ši realybė veikia tavo kasdienį gyvenimą? 
J.: Kiekvieną dieną išsigąstu iš naujo. Neįsivaizduoju, kaip galima žiūrėti į plyną kirtimą ir nejausti siaubo, įniršio, sielvarto, vilčių žlugimo ir keršto troškulio. Pakalbėkime apie kerštą. Žinai, reikia sustabdyti tuos galinguosius. Mums reikia sustabdyti tuos, kurie žudo planetą. Mums reikia atkeršyti ne tik už lašišas. Reikia atkeršyti ir už ąžuolus, reikia atkeršyti už čiabuvius, pašto balandžius - galima tęsti ir tęsti.

Ši kultūra išprotėjusi. Daviau interviu tokiam Kevinui Kelly (buvusiam „Whole Earth catalog” redaktoriui)..Jis pasakė: „Tu rašai apie šios kultūros sunaikinimą, bet nerašai, ką veiks žmonės žlugus civilizacijai”. Pasakiau, kad neturiu to aiškinti, nes visi modeliai jau sukurti čiabuvių. Jis paklausė: „Ko norėtum žlugus civilizacijai?”. Pradėjau vardinti: lašišų, nėgių, migruojančių paukščių giesmininkų, kvėpuoti tinkamo oro, geriamo vandens, salamandrų ir medvarlių. Vardijau visus tuos medžius ir augalus. Tuomet jis paklausė: „O kartono?”. „Kartono?!”, „Taip, argi nenori kartono?”. Pagalvojau, kad kartonas jam svarbiau už gyvybę. Tada jis paklausė apie elektrą. Pasakiau, kad nei kartonas, nei elektra nėra darnūs produktai.

Manau, kad daugelis žmonių nesipriešina šiai kultūrai todėl, kad jie bepročiai. Jie bepročiai, nes priėmė šią vertybių sistemą. Alexas Steffenas („Worldchanging” redaktorius) kalba, kad galima 100% perdirbti metalą ir kad tai yra visiškai darnu. Ar žinai, kas yra metalo perdirbimas? Reikia jį įkaitinti iki lydimosi temperatūros. Man užteko pusvalandžio tyrimo, kad suprasčiau, kiek nuodų išsiskiria perdirbant metalą. Tie šalutiniai aliuminio ar geležies perdirbimo produktai yra tokie nuodingi, kad mes siunčiame jį į kitas šalis, kad tai už mus padarytų jų vaikai. Užteko pusvalandžio suprasti, kad metalo perdirbimas nėra darnus.

  B.: Kaip sugebi taip produktyviai dirbti? 
J.: Dirbu ne taip jau ir sunkiai… Jaučiu, kad daug laiko iššvaistau veltui. Rašau kiekvieną dieną, bet nesijaučiu sunkiai dirbantis, niekada nesiilsiu daugiau nei keletą dienų, išskyrus dabar, kai susižeidžiau. Manau, kad daug nuveikiau kaip rašytojas, 15 knygų per 10 metų - daug. Pats užsibrėžiu terminus ir jų laikausi. Tačiau visada, kai tik pradedu manyti, kad dirbu sunkiai, prisimenu Gvatemalos uostų krovikus ar kasyklose dirbančius vaikus. Tai neleidžia man savęs gailėti. Žinoma, būtų tikrai sunku dirbti darbą, neturintį prasmės.

Man pasisekė, esu geras ir greitas rašytojas. Taip pat man pasisekė gyventi laikais, kai turime suformuoti pasipriešinimo kultūrą ir sugriauti civilizaciją. To nedaryti būtų neįsivaizduojamas laiko švaistymas. Esu apdovanotas kai kuriais gebėjimais, ir jei jais nesinaudočiau bendruomenės labui, būčiau nieko vertas.

Žmonėms reikia atrasti savo gebėjimus ir naudoti juos bendruomenės labui. Žmonės man sako: „Baik tuos rašymus ir pradėk organizuoti”. Bet aš nekenčiu organizavimo. Esu labai intravertiškas. Nematau problemų, jei reikia pagelbėti organizacijai, jei manęs prašo parašyti kokį nors tekstą. Tačiau kartą Kalifornijos grupė paprašė manęs sudaryti telefonų sąrašą. Visą vakarą neprisiverčiau niekam paskambinti. Kitą vakarą mieste klijavome plakatus. Likdavau gatvėje. Net negalėdavau prieiti prie durų. Negaliu parašyti pranešimo spaudai. Sugaiščiau tam visą dieną, o rezultatas būtų niekingas. Kas nors kitas puikų pranešimą spaudai sukaltų per pusvalandį. Taigi jie greit suprato, kad tai ne tas darbas, kurį vertėtų patikėti Derrickui.

  B.: Kas tave palaiko šios beprotybės akivaizdoje? 
J.: Žinau, kad laimėsime, nes neįmanoma amžinai kariauti prieš gamtą. Civilizacija žlugs, šis procesas jau pastebimas. Žmonės sako: „Nekvailiok, jie tiesiog atstatys ją”. Ilgą laiką taip ir buvo, bet šį kartą jiems pritrūks resursų. Jie nebeturi tiek pinigų.

Kita vertus, gerai suvokiu savo mirtingumą. Nenoriu mirti su savyje esančiomis dar 8 knygomis. Supranti? Nenoriu mirdamas pažvelgti atgal ir pasakyti, kad galėjau nuveikti daugiau. Galėjau daugiau stengtis gelbėdamas lašišas ar raudonmedžio miškus. Prieš mirtį norėčiau jaustis išsunktas. Žinai, būna dienų, kai dirbi be galo sunkiai ir vakare nori tik į lovą. Šitaip noriu mirti. Baigiau. Nebėra nieko, ką galėčiau dar nuveikti.

Iš http ://submedia.tv   vertė RB
anarchija.lt

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (22)
 
Vyras apie meilę
2012.01.14 HomoSanitus / Age
Sklando po pasaulį nuomonė tokia Visos kokybinės kategorijos „gerai“ ir „blogai“, „gėris“ ir „blogis“ turi prasmę tik esant absoliučiam atskaitos taškui, tai yra Dievui. Jeigu jo nėra, tai ir visos šios sąvokos netenka prasmės. O kai kam atrodo ir kitaip Meilėje yra prasmė ir be Dievo kaip išorinio objekto, be ne kaip alegorinės kategorijos. Meilę turi ir gyvūnai. Ji ne mažiau stipri, kaip pas žmones. Šuo gali būti kur kas labiau mylintis ir prisirišęs, negu jo „protingas“ šeimininkas. Meilė pagrindžia visų gyvūnų, pradedant paukščiais, elgesio optimizavimą ir tai yra jos prasmė. Bet tik pas žmogų šis pagrindas gali dažytis skirtinguose supratimuose sudėtingiausiais atspalviais. Iki tokio laipsnio, kad kartais meilės jau...
Pif paf, tra ta ta
2012.01.05 HomoSanitus / Age
Dažnas, skaitinėdamas HS portalą, pajunta, kad rašoma jame pasitelkus nelabai malonias intonacijas, ir neretai apie neigiamus dalykus. Pajutus tai, kartais imama komentuoti pradedant maždaug taip: „Nu HS paskaičius atrodo, kad pasaulyje yra vien tik blogis...“ Tie, kurie skaito nuosekliai HS ir smegenyse dar turi šiek tiek vingių, tie mato, kad čia yra ne tik kritikuojama, bet ir pateikiama kaip derėtų elgtis ar kaip turėtų būti. Tai esminis skirtumas nuo tų portalų, kuriuose tik mėgaujamasi neigiamais dalykais – tam, kad pritrauktų nesusivokiančius skaitytojus. Tiesą sakant,  žmonių pasaulis dabar išties yra virtęs šizofrenikų ir idiotų pasauliu. Kad tai pajusti, nereikia labai giliai raustis, užtenka kitu kampu pasižiūrėti į tik ką praūžusį masinį psichinio neįgalumo priepuolį – ...
 
Žemės plaučiai – ne miškai
2011.12.02 HomoSanitus / Age
Dar viena nesąmonė kalama į galvą mokyklose mūsų vaikams, o ir daugelio suaugusiųjų galvose ji užėmusi svarbią vietą, nes masinių informacijos priemonių pagalba visi žinome skrajojančią visuomenėje nuomonę, kad planetos plaučiai yra miškai, nes manoma, kad būtent jie yra pagrindiniai deguonies tiekėjai atmosferai. Tačiau realybė, kaip ir augalų fotosintezės atveju, yra kitokia nei yra projektuojama mums į galvą žaliųjų ir visokio plauko ekologų. Dosniausi  deguonies gamintojai ir tiekėjai gyvena visai ne sausumoje, o vandenyne ir be mikroskopo jų pamatyti neįmanoma, bet visų Žemės gyventojų gyvybės priklauso nuo jų veiklos. Niekas nesiginčija, kad miškus reikia saugoti ir tausoti, tačiau visai ne dėl to, kad jie yra tie išgarsintieji „plaučiai“. Todėl, kad tikrumoje jų indėlis į atmosferos...
Ko tikriausiai nežinojote
2011.11.14 HomoSanitus / R.J.
KO TIKRIAUSIAI NEŽINOJOTE APIE AUDINIŲ GAMYBOS PROCESĄ Šis straipsnis - ne mokslinė disertacija. Tai daugiau moralinio pobūdžio rašinys nei siekis ką nors įrodyti. Jo tikslas ne kritikuoti, o leisti įvertinti ir pasirinkti, kas priimtina. Vienok žinoti reikia, ir nemažai. Žmogaus veiklos padariniai yra ryškūs, o pasekmės dažnai nutylimos sąmoningai. Pavyzdžiui, kad pageidaujamos milžiniškos vištų krūtinėlės apsunkina paukščių kvėpavimą arba kad sunku dėti XXL dydžio kiaušinius, sužinojau daug vėliau nei pasirinkau sąmoningą gyvenimo būdą. Juk tokie procesai kaip pieno melžimas arba kiaušinių dėjimas atrodė labai natūralūs ir gyvybės (o gal sakyti sveikatos) nežalojantys. Tiesa, kadangi valgau mėsą, negaliu sakyti, kad esu nusiteikusi prieš žudymą. Priimu tai kaip...
 
Ten nebuvau, alaus midaus negėriau...
2011.08.20 HomoSanitus / Age
Vienas iš kvailiausių šiuolaikinio žmogaus užsiėmimų –  turizmas. Kai žmogus sudaro sutartį su turizmo agentūra ir tampa turistu, jis pasirašo sau nuosprendį būti idiotu, nes toks turistas – žmogus paviršutiniškas, važiuojantis į kitą šalį su bet kokiu tikslu, bet tik ne su tikslu pažinti tą šalį. Kaip organizuotas turistinis biznis Egipte, Tunise, Turkijoje...? Jose, viešbučiuose ir turistinėse vietose dirbtina beveik viskas – atvežti iš kitų šalių ir produktai, ir smėlis, ir augalija, laistymo įranga, aptarnaujantis personalas, lovos... Netgi į jūros baseinus pilama papildomai druskos, kad šie būtų labiau „jūriškesni“... Kelionės su turistinėmis agentūromis garantuoja, kad žmogus tikrai nepaklius į tą šalį, į kurią...
Athene
2011.07.22 HomoSanitus /
Unikali Visko teorija nuo Athene Jei kieno nors nuomonė skiriasi nuo mūsų, į smegenis paduodamos tos pačios medžiagos, kurios užtikrina mūsų išlikimą pavojingose situacijose. Šioje apsauginėje būsenoje labiau primityvi smegenų dalis įsikiša į racionalų mąstymą ir limbinė sistema gal blokuoti mūsų darbinę atmintį, fiziškai sukeldama mąstymo ribotumą. Anglų k.
 
Sapnas
2011.07.01 HomoSanitus / Martynas Jermolajevas
"Laikas pradeda egzistuoti tik tada, kai pradedi bijoti praeities" – Sūnau.. – tariau susirūpinęs. – Mes dabar kalbame tik dėl to, kad savyje visą laiką nešiau kibirkštį.. Niekada niekam neleidau išplėšti iš savęs gyvybinės kibirkšties, kurią vadinu „Naująja Vizija“. Tai mintis, kuri man leido toliau alsuoti šios Nuostabios planetos oru, nepaisant bjaurios kasdienybės. Manau, kad atėjo laikas perduoti šios minties raidos rezultatą ir tau. Kaip man šią žinią perdavė mano tėtis, jam jo tėtis, ir taip per kartų kartas, taip šią Žinią turėsi išklausyti ir tu. Tai gyvybiškai svarbus pasakojimas, legenda, kurios paplitimas įtakos, ar pasaulis toliau eis tiesiai į pražūtį ir atsidurs sąvartyne, ar jo gyventojai pradės puoselėti...
Tik pirmyn!
2011.04.03 HomoSanitus / Lilah Dabar
Labas! Tau rašau. Dėl ko? Nes  mums  nu-si-bo-do . Pataikiau? Staigiai rendez-vous. Kodėl?  Kad VYKTŲ. Siūlau nieko naujo. Eilinį (?) kartą perbėkim, kas aišku.  Čia ne straipsnis ir aš ne dievo motina – o kas. Lįsk man į smegenis – jei nori. Žinom: vienintelis būdas patirti, kur įteka upė, – įšokti. Bet olei!  - laikas veikti: „Tu nori dabar?.. Nes galim daryti...Bet matai, reik prisėst.“ mik mik.  - DARYSIU  VAIKĄ  SU  TAVIM  TADA,  KAI  PASAKYSI  MAN,  KOKS  GAUSIS. mik mik. Baisu? Revoliucija. Užmigau su ja vakar - ryte nebebuvo.  Spjoviau. O kada?! Taigi reikia tepti sumuštinį, laužytis, šlapintis. Be to ji visada sugrįžta - priklausoma. Kad ir vakar, taip rimtai sukalbėjom. Juk reikia...
 
Ritualas
2010.12.29 HomoSanitus / Martynas J.
Turbūt dar neatsirado civilizuotame pasaulyje toks individas (kalba eina apie mūsų "moderniąją" civilizaciją – nepamirškit, pasaulis daugiabučiais ir stadionais neužsibaigia), kuris nebūtų dalyvavęs šiame rituale. Diena iš dienos, valanda iš valandos mes jį atliekame. Paros laikas ne toks svarbus – aukojame jam rytą, dieną, atiduodame jam  net  vakarą. Su šiuo ritualu paliekame namus, su juo išeiname į darbą, mokyklą, darželį, na, ir į mišias be jo neišsiverčiama. Šio ritualo metu mes stebim savo herojus, po to važiuojam kažkur jų sutikti ir sveikinti.. (dėl ko?). Dabartinio mūsų gyvenimo didžiąją dalį laiko nusineša šis ritualas. Su tokiomis ilgomis "treniruotėmis" ir praktikomis, atrodo, kiekvienas turėtų patapti Šamanu.....
Vieno asmens politika
2010.10.05 HomoSanitus / Laimis Žmuida
Mums vis bandoma įteigti, jog politika yra ne vieno žmogaus užsiėmimas. Politika - tai žmonių, o ne žmogaus veiklos sfera. Politika - tai visuomenės gyvenimo organizavimas ir reguliavimas. Kurią politinę formą bepaimtume - socializmą, komunizmą, monarchiją, demokratiją, oligarchiją - visur yra valdomasis objektas, kuris suponuoja, jog turi būti ir reguliacijos mechanizmai. Trumpai tariant politikoje visada yra reguliuojantys ir reguliuojami. Politikais vadinami reguliuojantys ar nors kokią įtaką kitiems darantys asmenys. Asmens, kuris žiūri televizorių, augina morkas arba dirba šaltkalviu politiku nevadiname, nes jie nei pavieniams asmenims, nei socialinėms grupėms jokios sąmoningos įtakos nedaro, t.y. nevykdo jokio politinio veiksmo. Taip suprantant politiką anarchizmas atsiduria klausimų kryžkelėje. Ar anarchija vis dar gali būti laikoma...
 
Tiktai klausimas
2010.09.26 HomoSanitus / AGE
Kurio tikėjimo šalyje buvo sukonstruotas populiariausias pasaulyje ginklas „Kalašnikovo automatas“? Kurio tikėjimo šalyje buvo sukonstruotas ginklas su besivartančiomis kulkomis M-16? Kurio tikėjimo šalyje buvo išrasti miltukai, kuriuos sutrumpintai vadina DDT? Kurio tikėjimo šalyje buvo sukurta pirmoji atominė bomba? Kurio tikėjimo šalyje labiausiai paplitusi narkomanija? Kurio tikėjimo šalyje labiausiai klesti prostitucija? Kurio tikėjimo.... Kurio... Ku... O jie mano, kad jie žalieji...
Po to, kai vėliavos buvo nuleistos
2010.05.11 HomoSanitus / Age
nuleidome ir kotus (ta proga straipsnis papildytas) Švietė saulė.  Sėdėjau miške įrengtoje poilsiavietėje ir klausiausi kaip poruojasi paukščiai. Gražus procesas. O svarbiausia – labai muzikalus. Ir iš kur tokia tos muzikos įvairovė imasi, kai jis šokinėja apie ją? O paskui pradėjo smulkiais lašeliais lyti ir danguje pasirodė vaivorykštė. Žiūrėjau į ją, gėrėjausi ir paskutinių dienų įvykių pasekoje mintis jos spalvotame fone ėmė formuoti hermafrodito atvaizdą... Vyras su moters smegenimis. Kaip jums toks derinukas? Ar norėtumėte, kad jūsų laukiamas vaikas toks būtų? Juk šaunu – „Two in one!“. Pokštas? Visai ne. Visiška realybė. Šis procesas jau vyksta. Ne vienas šimtmetis ir ne du. Tik jo šaknų pastebėti dauguma...
 
Fin
2010.04.13 HomoSanitus / Andrius Virbičianskas
Tai mano paskutinė rašliava šiame puslapyje (www.zeitgeist.lt – HS pastaba). Artimiausiu metu visos teisės bus perduotos asmenims, kurie norės toliau kuruoti šį www.zeitgeist.lt tinklapį. Tolimesnio intereso jį prižiūrėti nebeturiu. Galbūt, kažkam įdomu, kodėl? Norint į tai atsakyti, reikia grįžti į pradžią, į pirmą dieną, kai paleidau šį puslapį. Tada, kaip ir dauguma Zeitgeist žiūrovų, buvau šokiruotas esamos pasaulinės situacijos. Džiugu buvo pajausti, kad tuometinės mano idėjos puikiai sutapo su Zeitgeist skleidžiamomis idėjomis. To pasekoje, pradėjau rašyti daug straipsnių ta tema… Labai greitai puslapis įsivažiavo. Buvau pakviestas net į radiją ir pravesti LUNI paskaitos. Iškart po to sekė puslapio praplėtimas. Tai yra: forumo paleidimas, bandymai versti filmus ir rengti...
Pavėluotai, bet apie Velykas
2010.04.12 HomoSanitus / Laimis Žmuida
“Pasakyk kas tavo draugai ir aš pasakysiu, kas tu toks” – sako lietuvių liaudies patarlė. Na, aš turiu visokių draugų, bet jei taip pradėtume procentaliai skaičiuoti, tai mane supa absoliuti beviltiškai nepataisomų tinginių dauguma. Tinginys tinginiui padeda nieko nedarydamas Anksčiau man galvą tekdavo sukti ką čia parašius į savo tingėjimo tinklaraštį. Kuo toliau, tuo galvą sukti reikia mažiau. Pasiskaitė mano draugai tinklaraščio ir kaip atsivėrė jų sielos tinginystei, tai tik spėk aprašinėt. Vietomis net mane patį pralenkia. Bet tai gera proga pasitempti man. Teisingiau ne pasitempti, bet dar labiau atsipalaiduoti. Tinginystėje juk viskas atvirkščiai nei darbo pasaulyje. Konkurencija čia suprantama kaip kuo didesnis nieko neveikimas. Ir padėti vieni kitiems galime tik nieko...
 
Gyvenimas yra žaidimas
2010.04.01 HomoSanitus / Andrius Virbičianskas
Net nežinau nuo ko pradėti. Išties, noriu pasakyti, kad šia tema bijau rašyti. Labai bijau. O kodėl, sunku pasakyti. Galbūt dėl to, kad bijau, jog nepavyks suprantamai perteikti minties, kuri mano galvoje jau keletą mėnesių ir niekaip nedingsta ir net nenurimsta. Tai kažkas tokio, kas tiesiog privalo būti išsakyta… Pabandysiu. Tai nebus vienas straipsnis (ar kaip mėgstu vadinti – rašinėlis). Šią temą aš noriu paversti kažkuo, kas galbūt žmonėms padės susivokti gyvenime. Man tai kažkodėl labai svarbu… “Gyvenimas yra žaidimas” – tai kertinė mintis. Būtent iš jos gvildensiu absoliučiai bet kokią mūsų gyvenimo situaciją. Kaip ir matote, žodžiai paprasti, tačiau jų reikšmė, kaip pasistengiu parodyti, yra labai ir net labai gili. Ar kada bandėte į savo...
Protas kaip džinas
2010.03.06 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
Ar tu esi geras? Ne, aš nesu geras. Ir tu  nesi geras. Ir jie nėra geri, ir jūs nebe...     Iliuzija universali. Iliuzija gali būti ir šaldytuvas, ir meilė, ir... Įsigijus šaldytuvą, iliuzija dingsta, tas pats nutinka ir su trokštama meile. Tas pats nutinka ir su kitais mums taip reikalingais daiktais. Iliuzijos nuolatinė užduotis - dingti,  mat begalinėje eilėje laukia kitos, sekančios iliuzijos... Ar tu myli savo tėvą? Niekada neturėjau tokios iliuzijos, bet klausimas įdomus...Vienintelį ir paskutinį kartą bandžiau su savo tėvu pasikalbėti apie meilę...  dvi valandos po jo mirties. Tiesą pasakius, ir dabar galvoju – ar jis apskritai kada buvo gyvas...    Kada pirmą kartą iš tikrųjų suvokiau, jog esu blogas, nutariau leistis į kilnų žygį – supratau, kad...
 
Mokykla žudo kūrybiškumą
2010.02.23 HomoSanitus / Age
Kenas Robinsonas gimė 1950 m., Liverpulyje (Anglija), septynių vaikų darbininkų šeimoje. Būdamas ketverių susirgo poliomielitu, kuris po komplikacijų pavertė jį neįgaliu (įvyko kojų atrofija). Tačiau šeima visokeriopai skatino jį toliau lavintis ir neleisti ligai riboti jo gyvenimo. Taigi jis nenuleido rankų ir 1981 m. Londono universitete gavo filosofijos mokslų daktaro laipsnį.   Prasidėjo karjera, daugiausia švietimo srityje. K. Robinsonas susilaukė daugybės įvertinimų, išleido keletą knygų, tarp jų „The Element: How Finding Your Passion Changes Everything“, „Out of Our Minds: Learning to Be Creative“ ir „The Arts In Schools“. Šiuo metu, su žmona Marie-Therese gyvena Los Andžele (JAV).   Šioje paskaitoje charizmatiškasis Kenas Robinsonas gyvai ir su geroka...
Grįžk
2010.02.17 HomoSanitus / Martynas J.
Šiais laikais galime sutikti begales žmonių, kurie iki gyvo kaulo yra užknisti kasdienybės. Tokie žmonės bando ją kuo ryškiau, įvairesnėmis spalvomis nuspalvinti. Vieni eina į naktinius klubus, antri į sporto klubus (tikėdamiesi, kad ten įgaus amžiną jaunystę ir sveikatą) , treti ieško religijų, manydami, kad rado gyvenimo „grindis“ , dar kiti išsigelbėjimo ieško darbe ar karjeroje, ir galiausiai, tie, kurie nori rasti tikrojo gyvenimo skonį. Tuos pirmus sieja iš pažiūros nepanašus, tačiau vienas ir tas pats tikslas – rasti kažkokį siauro pobūdžio užsiėmimą, kuris atitrauktų dėmesį nuo organizmo poreikių, prašymų.. grįžti. Paklausite, kur grįžti? Juk mes esame čia, esame savo namuose, miestuose. Juk darbai kaip ir nudirbti, vaikai paimti iš darželių,...
 
Logikos pradmenys
2010.01.26 HomoSanitus / Artūras Lingaitis
                                                              ...........be teisės versti į anglų ir kitas arabų kalbas. Prieš mane su rankiniu bagažu rankose  eilėje laukia  kelios pagyvenusios moterys juodais apdarais. Nors veidai uždengti čadromis, amžių ir lytį nustatyti nėra sunku. Kūno kompleksija bei nusiaunami batai prieš antiteroristinę patikrą – puikus „link'as“.  Pats  avalynės nusiavimo ritualas gana komiškas, mat prie tikrinimo zonos jokių kėdžių. Moterys viena už kitos pasilaikydamos,...
Pošventinis šiupinys
2010.01.03 HomoSanitus / Age
Jei rašytojai aprašytų tik tai, ką mato, o  ne  tai,  ką  nori  matyti, šiandien neturėtume pasakų, o  kiekviena knyga  būtų ... istorijos vadovėliu. Chronobiologija (mokslas apie biologinius ritmus) žino vieną ciklą, kuris vadinamas metiniu ir tiesiogiai priklauso nuo saulės. Tas ciklas turi keletą momentų, kurie visiems gyviams žemėje ir ant jos sukelia kai kurių nepatogumų – organizmai reaguoja į ciklo fazes, o labiausiai į tų fazių virsmo taškus. Vienas iš tokių virsmų vyksta prieš pat naujuosius metus, tada, kai diena ima ilgėti. Visi gyviai tokius fazinius perėjimus stengiasi pergyventi švelniai, neįsiveliant į gausesnius nugėrimus, ėdimus ir linksmybes. Tik vienam padarui – civilizuotam žmogui tai negalioja. Negalioja, nes jis ...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Nėra neutralaus maisto - šiandien jis arba vaistas, arba nuodas, rytoj gal būt priešingai - buvęs vaistu taps nuodu arba atvirkščiai.
Forumas
HS Forumo taisyklės
(4 pranešimai)
paskutinis 2014-08-28 23:55:59
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(2 pranešimai)
paskutinis 2011-05-19 14:24:54
Naujausi komentarai
Anita Martina
2015-06-21 16:42:11

Mintis
2015-06-21 13:42:22

Reikia
2015-06-21 12:29:50

Išmintis
2015-06-21 11:15:01


2015-06-20 18:26:54


2015-06-20 17:29:26

Bet
2015-06-17 22:04:54

Tomas
2015-06-13 00:43:23

Straipsnis
2015-06-11 21:39:14


2015-06-11 18:45:02

Mrs Paula
2015-06-11 00:27:32

Asta
2015-06-10 16:18:42

Autoriui
2015-06-09 23:17:25

join the illuminati today
2015-06-08 04:00:27

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės