Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
modesta
2012-02-22 16:44:15
Su vaisių valgymu yra viena įdomybė. Ūkiškai pasakius- jie, tiksliau fruktozė, veikia paslėptai, per kepenis (panašiai kaip alkoholis), daug info internete yra. Šiaip mano rytinis cukrus visada būdavo normoje poliklinikos kraujo tyrimuose.Bet buvo įdomu ekspermentai - pasiskolinau iš uošvio cukraus kraujyje matavimo aparačiuką ir pamatavau 2 val po keleto įvairių valgių. Taigi, cukrus kraujyje 2 val po pusės kg obuolių (apie 30-40 g fruktozės, kas yra max rekomenduojamas paros kiekis) - 5. Cukrus 2 val po daigintų avinžirnių su žaliom morkom - 6. Rytinis, nevalgius - 4.
Rubidis
2011-06-23 15:26:53
Saldumas gamtoje yra tam, kad kas nors noretu tavo seklas isnesioti. Augalas saldikliu i vaisius deda tik tiek, kad kas nors noretu juos suvalgytikartu su visomis seklomis. Mes gi mazinam seklu kieki vaisiuose ir didinam saldikliu kieki juose - toks ir skirtumas tarp laukiniu ir kulturiniu augalu. Ne pats cukrus yra problema, o kiekis jo mityboje, ir santykis su skaidulinemis medziagomis.
visaėdis
2011-06-23 14:07:18
beje, ne kartą man kilo mintis: kodėl gi vaikus (ir suaugusius) taip traukia saldumynai? ogi todėl, kad jie imituoja natūralius vaisius ir uogas (kai kurie gana įtikinamai), ir žmogui tereikia tik nedaug paslinkt į šoną savo instinktus, kad prisirištų, na, o po to jau ima veikt priklausomybės mechanizmai...
visaėdis
2011-06-23 14:02:42
dėl mažo fruktozės kiekio miške, tai daugmaž aišku, bet kad miško žemuogės yra saldžios, tą sunku paneigt, kaip ir patikėt, kad jos buvo išvestos žmonių...
luna
2011-06-23 10:06:07
Ačiū. Rodos paprasti dalykai, bet visiškai išsitrynę iš realybės - matomi tik dideli prisirpę bananai ir hyperbraškės.
Tas,
2011-06-23 09:59:33
kas yra ragavęs laukinių bananų, duoda analogiją žemuogės-kultūrinės braškės.
Rubidis
2011-06-23 09:37:27
Na laukiniu bananu nesu ragaves... bet ju dydis ir kiekis ant augalo turetu buti kur kas mazesni, todel naturalu, kad ju tokiais kiekiaks naturalioje gamtoje vartoti neimanoma.
luna
2011-06-22 12:39:50
Tai štai aš ir klausiu, ar tie vaisiai yra cukrinės selekcijos rezultatas (na ok, logiška, kad yra), bei - ar jų laukinis skonis panašus į laukinės obels obuoliukų? Rūgštūs bananai?
Rubidis
2011-06-22 11:26:22
nepainiokite tropiniu vaisiu plantaciju su laukiniais tropiku vaisiais...
luna
2011-06-22 10:19:29
Bet o kaip yra su tropikų gyventojais, ten kur šilta ištisus metus ir rodos ant kiekvieno medžio cukrus auga?! Bananai, mangai, datulės, persikai, vynuogės....ir šimtai visokiausių vaisių, kurių mes nei akyse nesam matę - ar jie irgi išvesti ir laukiniai jų protėviai visai nebuvo saldūs, ar tropikų gyventojai kitaip prisitaikę prie cukraus ir jų insulinas taip nekamuoja?
Kam
2011-05-11 21:30:56
tą cukrų dėt į agurkus? Kiek pamenu, močiutė nedėdavo niekada į agurkus cukraus, nes jo kaime ...nebuvo. Žinoma, jei norima turėti vienu metu ir naminukės ir užkandėlę, tada ne tik galima, bet ir reikia dėt:)
Saulius2
2011-05-11 19:19:02
Taip, kažkiek dedasi cukraus :)
Sauliui2
2011-05-11 18:00:40
O agurkus konservuodavai su cukrumi? :)
Saulius2
2011-05-11 16:44:12
Uogas tai taip, mintis gera ir reiks pabandyti, tačiau aš nelabai įsivaizduoju džiovintų agurkų :)
Giedrius
2011-05-11 15:59:22
Dziovinti
Saulius2
2011-05-11 14:48:14
Man įdomu variantai, kaip konservuoti žiemai uogas, daržoves vaisius kuo natūralesnius- be terminio apdorojimo, su mažiau cukraus/druskos. Pagrinde yra toks poreikis išmokti ne dėl gliukozių visokių, o dėl tingėjimo- kam virinti vandenį, kaitinti stiklainius, kai galima (jeigu galima) šaltai be didelių pastangų išlaikyti produktus su TŲ PRODUKTŲ SKONIU, ne cukraus, ne druskos, ne acto. Aišku, jei tai įmanoma, visgi bacilos iškelti dangtelius mėgsta, o jų yra visur :)

 1-16   
Rašyti komentarą >> Grįžti į straipsnį >>
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Kartą žmogus vėlai
grįžo iš darbo namo - kaip paprastai, pavargęs ir suirzęs. Tarpduryje jis
netikėtai išvydo bemindžikuojantį savo penkiametį sūnų.
-Tėti, ar galiu
tavęs kai ko paklausti?
-Aišku. Kas gi nutiko?
-Tėti, o kiek tu
uždirbi?
Tėvui tai buvo netikėta.
-Tai ne tavo reikalas! – pasipiktino
jis. – Kodėl tu tai nori žinoti?
-Tiesiog šiaip - reikia. Pasakyk prašom,
kiek tu uždirbi per valandą?
-Na, bus apie 500. O ką?
-Tėti… - sūnus
pasižiūrėjo į jį iš apačios į viršų labai rimtomis akimis. – Tėti, ar tu
galėtum
man paskolinti 300 ?
-Tu klausei manęs tik tam, kad aš duočiau tau pinigų
kokiam nors idiotiškam žaislui? – suriko tėvas. – Žygiuok greičiau į savo
kambarį ir gulkis miegoti!.. Negalima gi būti tokiu egoistu! Aš dirbu visą
dieną, grįžtu nusivaręs nuo kojų, o tu taip begėdiškai elgiesi.
Mažylis
tyliai nuėjo į savo kambarį ir užsidarė jame. O jo tėvas taip ir liko stovėti
tarpduryje niekaip negalėdamas išmesti iš galvos sūnaus prašymo. „Kaip jis
išdrįso klausti manęs apie atlyginimą, o po to - prašyti pinigų?"
Praėjo
kiek laiko. Tėvo širdis atlėgo, ir jis pradėjo svarstyti kiek kitaip: "Gal jam
iš tiesų reikia nusipirkti kažką svarbaus. Velniai nematė tų 300, juk jis manęs
niekad iki šiol nėra prašęs pinigų„.
Kai jis įėjo į vaiko kambarį, sūnus jau
buvo lovoje.
-Sūneli, tu dar nemiegi? – paklausė jis.
-Ne, tėti. Tiesiog
guliu,- atsakė berniukas.
-Aš, atrodo, buvau šiurkštus su tavimi,- tarė
tėvas. – Man buvo sunki diena ir aš tiesiog nesusivaldžiau. Atleisk man. Štai
pinigai, kurių tu prašei.
Berniukas atsisėdo lovoje ir nusišypsojo.
-Oi,
ačiū, tėveli! – sušuko jis netverdamas džiaugsmu.
Po to jis pasirausė po pagalve ir ištraukė iš ten dar
keliolika suglamžytų banknotų. Tėvas, pamatęs, kad vaikas jau turi pinigų, vėl
įsiuto. Mažylis sudėjo visus pinigus į krūvą, kruopščiai perskaičiavo kupiūras,
ir po to vėl pakėlė akis į tėvą.
-Kam tu prašei manęs pinigų, jei tu jų
turi? – nesusivaldė tėvas.
-Todėl, kad aš jų turėjau nepakankamai. Tačiau
dabar yra tiek, kiek reikia,- atsakė vaikas. – Tėti, čia - lygiai penki šimtai.
Ar aš galėčiau nusipirkti valandą tavo laiko? Prašau, ateik rytoj iš darbo
ankstėliau – aš noriu, kad tu pavakarieniautum kartu su mumis.

Istorijos
moralas?

Moralo nėra. Tiesiog norėjosi priminti, kad mūsų gyvenimas yra
per trumpas, kad visą jį atiduotume darbui. Mes neturime leisti laikui nelyg
smėliui išbyrėti tarp pirštų, nei mažos jo dalelės nepaskiriant tiems, kas iš
tikrųjų mus myli - patiems artimiausiems žmonėms.
Jei rytoj mūsų nebeliks,
mūsų kompanija gana greitai suras, kuo mus pakeisti, ir tik šeimai tai bus iš
tikrųjų didelė netektis, apie kurią bus prisimenama dar labai ilgai.

Pagalvokite apie tai – juk neretai darbui mes atiduodame kur kas daugiau
laiko nei šeimai.


Nežinomas autorius
Forumas
HS Forumo taisyklės
(4 pranešimai)
paskutinis 2014-08-28 23:55:59
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(2 pranešimai)
paskutinis 2011-05-19 14:24:54
Naujausi komentarai
Anita Martina
2015-06-21 16:42:11

Mintis
2015-06-21 13:42:22

Reikia
2015-06-21 12:29:50

Išmintis
2015-06-21 11:15:01


2015-06-20 18:26:54


2015-06-20 17:29:26

Bet
2015-06-17 22:04:54

Tomas
2015-06-13 00:43:23

Straipsnis
2015-06-11 21:39:14


2015-06-11 18:45:02

Mrs Paula
2015-06-11 00:27:32

Asta
2015-06-10 16:18:42

Autoriui
2015-06-09 23:17:25

join the illuminati today
2015-06-08 04:00:27

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės