Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Ar naudinga žmogui gerti pien? ?
Pagrindinis / Homo Sanitus / Turinys / Mityba / Ar naudinga žmogui gerti pien? ?
Karvė, kaip ir žmogus, nesugeba savo fermentais suvirškinti celiuliozės – medžiagos, kurios yra daug augaluose. Vietoj karvės tai daro bakterijos, gyvenančios karvės žarnyne. Raguotosios skrandis labai didelis, iki 300 litrų, ir jame yra keletas skyrių. Karvės sukramtyta ir seilėmis suvilgyta žolė patenka į pirmą skyrių (priešskrandis), kuriame intensyviai dirba rauginimo mikroorganizmai. Viename pirmojo skyriaus turinio grame yra daugiau kaip 10 milijardų bakterijų. Jų maistas yra celiuliozė ir ją vartodami jie dauginasi dideliu greičiu. Tame skrandžio skyriuje gyvena ne tik mikrobai, bet ir daugialąsčiai pirmuonys – infuzorijos. Jos minta bakterijomis ir irgi greitai dauginasi. Kai mikrobų koncentracija pasiekia žymų kiekį, karvė nusiurbia visą skystį su mikroorganizmais į sekantį skyrių, o nusausinta žolė atryjama ir vėl perkramtoma. Kas gi atsitinka su tais mikroorganizmais? Žiaurioji karvė užpila juos druskos rūgštimi ir jau vyksta mums pažįstama indukuota autolizė. Mikroorganizmai suyra, o irimo produktai yra įsiurbiami į karvės organizmą. Karvė minta gyvais organizmais ir logiška būtų sakyti, kad karvė yra plėšrūnas :). O žolė tėra maistas mikroorganizmams, kitaip sakant, karvė savyje turi fermą, kurioje augina mikroorganizmus.
 
Žinote kas yra delikatesas liūtui? Sugautos vegetarės  aukos skrandžio turinys. Taigi ar neturi  liūtas žolėdžio požymių? :)

Nėra žemėje nė vieno žinduolio, kuris nesinaudotų mikroorganizmų paslaugomis. Visų žarnynuose jų  daugiau ar mažiau gyvena ir  tiesiogiai ar netiesiogiai maitina šeimininką.

Pienas
Tai augalinės ar gyvulinės kilmės maistas? Logiškai mąstant, suaugęs žolėdis neturėtų jo gerti, tačiau realybė sako priešingai:



Ar žmogui pieną naudinga  gerti? Vienareikšmio atsakymo nėra. Analizuoti reikia kiekvieną organizmą individualiai. Susidaro organizme tokios situacijos, kai pieno gėrimas nėra jam naudingas. Viena iš trijų būtinų medžiagų grupių Belousovo-Žabotinskio reakcijoms vykti organizme yra katalizatoriai – kintamo valentingumo metalų (geležies, vario, mangano, cinko, molibdeno) druskos. Pienas suriša Fe2+ ir tokia geležis organizme nebegali oksiduotis, todėl žmonėms, kurių organizmuose oksidacijos reakcijos sulėtėję, pienas jas dar labiau slopins. Ir atvirkščiai – tiems, kurių organizmuose jos vyksta aktyviai ir žmonės per daug „dega“, pienas bus naudingas. Jei atkreipėte dėmesį, tai filme karvutė nepasižymi nutukimu, o tai rodo, kad oksidacija jos organizme vyksta aktyviai. Tai štai karvutė ir nutarė pareguliuoti organizmo procesus savo pačios gaminamu produktu.

Kodėl pienas pasižymi tokia savybe? Todėl, kad jis skirtas naujagimiui, kuris turi augti, o tam būtina sąlyga – anabolinių procesų dominavimas organizme. Kas bus jei vaiko organizme dominuos katalizatoriai? Vaikas turės begalę energijos, tačiau neaugs. Ir užmigdyti tokį vaiką bus sunku.

Sakoma, kad nusiraminimui vakare prieš miegą naudinga išgerti stiklinę pieno. Koks šio ritualo veikimo mechanizmas? Kaip žinome, visų žinduolių  pieno sudėtyje yra kazeino. Būtent iš šių baltymų organizme susidaro nedidelis kiekis narkotinės medžiagos opioido kazomorfino.



Real Milk Cures Many Diseases

by J. R. Crewe, MD

The following is an edited version of an article by Dr. J. R. Crewe, of the Mayo Foundation, forerunner of the Mayo Clinic in Rochester, MN, published in Certified Milk Magazine, January 1929. We are grateful to Dr. Ron Schmid, ND of Middlebury, CT for unearthing this fascinating piece. The "Milk Cure" was the subject of at least two books by other authors, written subsequently to Dr. Crewe's work. The milk used was, in all cases, the only kind of milk available in those days—raw milk from pasture-fed cows, rich in butterfat. The treatment is a combination of detoxifying fast and nutrient-dense feeding. Note that Crewe quotes William Osler, author of a standard medical textbook of the day. Thus, this protocol was an orthodox, accepted therapy in the early 1900s. Today the Mayo Clinic provides surgery and drug treatments, but nothing as efficacious and elegant as the Milk Cure.

For fifteen years the writer has employed the certified milk treatment in various diseases and during the past ten he had a small sanitarium devoted principally to this treatment. The results obtained in various types of disease have been so uniformly excellent that one's conception of disease and its alleviation is necessarily changed. The method itself is so simple that it does not greatly interest most doctors and the main stimulus for its use is from the patients themselves.

To cure disease we should seek to improve elimination, to make better blood and more blood, to build up the body resistance. The method used tends to accomplish these things. Blood conditions rapidly improve and the general condition and resistance is built up and recovery follows.

In several instances, Osler (Principles and Practices of Medicine, by William Osler, MD eighth edition) speaks of milk as being nothing more than white blood. Milk resembles blood closely and is a useful agent for improving and making new and better blood. Blood is the chief agent of metabolism. Milk is recognized in medical literature almost exclusively as a useful food and is admitted to be a complete food.

The therapy is simple. The patients are put at rest in bed and are given at half hour intervals small quantities of milk, totalling from five to ten quarts of milk a day. Most patients are started on three or four quarts of milk a day and this is usually increased by a pint a day. Diaphoresis [copious perspiration] is stimulated by hot baths and hot packs and heat in other forms. A daily enema is given.

The treatment is used in many chronic conditions but chiefly in tuberculosis, diseases of the nervous system, cardiovascular and renal conditions, hypertension, and in patients who are underweight, run-down, etc. Striking results are seen in diseases of the heart and kidneys and high blood pressure. In cases in which there is marked edema, the results obtained are surprisingly marked. This is especially striking because so-called dropsy has never been treated with large quantities of fluid. With all medication withdrawn, one case lost twenty-six pounds in six days, huge edema disappearing from the abdomen and legs, with great relief to the patient. No cathartics or diuretics were given. This property of milk in edema has been noted in both cardiac and renal cases.

Patients with cardiac disease respond splendidly without medication. In patients who have been taking digitalis and other stimulants, the drugs are withdrawn. High blood pressure patients respond splendidly and the results in most instances are quite lasting. The treatment has been used successfully in obesity without other alimentation. One patient reduced from 325 pounds to 284 in two weeks, on four quarts of milk a day, while her blood pressure was reduced from 220 to 170. Some extremely satisfying results have been obtained in a few cases of diabetics.

When sick people are limited to a diet containing an excess of vitamins and all the elements necessary to growth and maintenance, which are available in milk, they recover rapidly without the use of drugs and without bringing to bear all the complicated weapons of modern medicine.

Under the head of Treatment in Chronic Gastritis, Osler has said, "A rigid milk diet should be tried" (Principles and Practices of Medicine, by William Osler, M.D., eighth edition). And quoting from George Cheyne, he wrote, "Milk and sweet sound blood differ in nothing but color: milk is blood." Under the heading of treatment in many diseases, it was true that he had little to say about drugs but did say a good deal about diet and particularly as in most every instance he recommended large quantities of milk.

Under chronic Bright's disease (p 704) he says, "Milk or buttermilk should constitute for a time, the chief article of food." Under treatment of cancer of stomach (p 505), he says many patients do best on milk alone. Under treatment of rheumatic fever (p 378), he says, "Milk is the most suitable diet." With Olser as a background, one need not hesitate to go a bit farther. In fact, practically all medical men are agreed as to the value of milk as a food, and as an important part of the diet in the treatment of many diseases. But as the chief remedy in the treatment of disease, it is seldom used.

For more than 16 years I have conducted a small sanitarium where milk is used almost exclusively in the treatment of various diseases. The results have been so regularly satisfactory that I have naturally become enthusiastic and interested in this method of treating disease. We used good Guernsey milk, equal to 700 calories to the quart.

Interestingly, diseases that have no similarity respond equally to this treatment. For instance, psoriasis clears up beautifully. The improvement in tuberculosis or nephritis is equally interesting but there is no similarity in these diseases. I once heard a very distinguished medical man discussing a case of psoriasis. He said, "This was the worst case of psoriasis I have ever seen. This boy was literally covered from head to foot with scales. We put this boy on a milk diet and in less than a month he had a skin like a baby's." To me, this means that there was evidently some nutritive substance or vitamin or glandular secretion lacking, that was furnished by the milk.

It is well known that there is no time in the life of practically any mammal, but especially of the human, when the body is so beautiful and perfect as during the period when milk is the only food. It will be admitted that there is no period in life when the body is so perfect as in infancy, the infant being fed on milk from a healthy mother.

The Arabs are said (Encyclopedia Brittanica) to be the finest race, physically, in the world. Their diet consists mostly of milk and milk products with fruits and vegetables, and some meat.

You are all familiar with the writings of Colonel McCarrison, a medical officer in the British Army. He tells us that for nine years he was stationed in India in a district in the Himalayan Mountains. He said that the natives were very fine physically, that they retained a youthful appearance to advanced age and lived long and that they were very fertile. During the nine years of his residence there he saw practically no disease, no cases of malignancy or of abdominal disease. The diet of these people was simple and consisted principally of vegetables and fruits and milk and milk products.

Steffanson wrote most interestingly of the Eskimo, who, when uncontaminated by civilized conditions were hardy and robust. Their diet of course was almost entirely of meat and fish. He tells us, however, that the habits of meat-eating people are similar to those of carnivorous animals. The wolf first attacks the heart and gets the blood and later eats the glandular organs and viscera, leaving the muscle meats till the last. The Eskimo does the same thing.

During one expedition Mr. Steffanson and party started on a nine months' trip over the Arctic ice with only one day's provisions. All previous Arctic explorers had said that civilized men could not live in the Arctic regions without bringing in their supplies. Mr. Steffanson and his party, during the nine months, were almost never without an abundance of food, and much of it was eaten frozen and raw. I wish to show from Steffanson's experience, first, that it is possible for people to be robust and maintain good health on various types of food of limited variety. That the condition common to all types of diet is, that much of the food is eaten raw. I wish to say here that our very excellent results obtained in the treatment of disease were had with uncooked food and raw milk.

The experience of seeing many cases of illness improve rapidly on a diet of raw milk has suggested more and more the feeling that much of modern disease is due to an increasing departure from simple methods of preparing plain foods. The treatment of various diseases over a period of 18 years with a practically exclusive milk diet has convinced me personally that the most important single factor in the cause of disease and in the resistance to disease is food. I have seen so many instances of the rapid and marked response to this form of treatment that nothing could make me believe this is not so.

We have often seen most satisfactory results in the treatment of anemia, including pernicious anemia, on a milk diet. I have repeatedly seen a marked reduction in the size of simple and toxic thyroid, with improvement in the symptoms of the toxic one. In prostatic diseases and associated conditions, this treatment will achieve rapid and marked improvement in the infection and in the reduction of the gland and lessening of obstruction. A professor of surgery in one of our state universities once said to me, "Since I have used your method in preparing prostate cases, I have had most excellent results and no mortality." I replied that if he had continued the treatment a little longer, he would not need to operate. All infections of the urinary tract are greatly improved by this treatment.

An old friend of mine, a woodworker, aged 74, had a marked heart lesion and complete prostatic obstruction, so that it was necessary to use a permanent catheter. He had been taking digitalis but this was discontinued, and he received no medication of any kind. The prostate was very large and the residual urine very foul. His recovery has been rapid, and he has been able to work since that time and is now in very good health at 77 years of age. Another local man was treated six years ago for a severe chronic winter cough and prostatic disease, which necessitated his getting up many times at night. He volunteered the information a few days ago that he had no more trouble with any illness since that time.

Indeed we had a number of patients who took the treatment for "beauty treatment." The tissues become firmer and the general appearance is markedly improved.
One patient with very advanced cardiac and nephritic disease lost over thirty pounds of edema in six weeks. One would expect the large quantities of fluid would increase the edema but the above experience has been repeated many times in lesser degrees.

Hypertension responds with equal gratification. The blood pressure improves rapidly. I have never seen such rapid and lasting results by any other method. One of the patients lived almost exclusively on milk for more than three years.

About ten years ago a very sick man came to the Sanitarium suffering from a severe cystitis and nephritis. He was a diabetic. As milk contains about five percent milk sugar, it was feared that he could not manage this amount of sugar. But he did manage it, and improved in every way and in eight weeks was sugar free. My experience with milk diet in diabetes has been limited, but very interesting. These few patients, only seven or eight, have been much pleased with the results. Insulin was used for a time in some of the cases. They all became sugar free, or nearly so, after from four to ten weeks. From the fact that these patients were able to use a much more liberal diet than diabetics usually can take [after the treatment], it would seem to indicate that at least a partial regeneration of the pancreas is not impossible.

Recently I received a letter from a soldier who was confined in a government hospital in Arizona [for tuberculosis]. He said a former patient of mine had induced him to try this method. He said that he had done so well that a number of the men were also attempting it and he had written for more definite instructions. He also said that the patients had to buy their own milk and received no encouragement from the hospital authorities.

There is a large class of patients who are ill but in whom no definite organic lesion can be found. These patients are often underweight. They may consume a fairly large amount of food but they do not gain in weight or strength. These patients do respond admirably to our system of large quantities of milk.

The chief fault of the treatment is that it is too simple. Patients attempt to do it at home, but there are many pitfalls, and it does not appeal to the modern medical man.



http://www.newscientist.com/article/dn11261-early-europeans-unable-to-stomach-milk.html

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (24)
 
Mielės
2011.12.30 HomoSanitus / Rūta S.
 Visi esame girdėję istorijų, kai žmogus skundžiasi ir tuo ir anuo, eina nuo daktaro pas daktarą, o tyrimai nepriekaištingi. Galų gale gydytojai pradeda rašyti psichotropinius vaistus – suprask, simptomų priežastys psichologinės, žmogelis išsigalvoja sau ligą. O tiesa gali būti paprasta. 1970m. C. Orian Truss, Birmingemo alergologas, pirmą kartą prašneko apie daugybę chroniško nuovargio ir imuniteto disfunkcijos sindromo (CHRONIC FATIGUE IMMUNE DYSFUNCTION SYNDROME (CFIDS))  simptomų, susijusių su Candida albicans. Truss sėkmingai gydė šimtus pacientų, vadinamųjų neurotikų, besiskundusių chronišku nuovargiu, alergija ir depresija.  Ilgalaikis gydymas  prieš grybeliniu vaistu, davė puikius rezultatus. Gydytojo Truss pacientai skundėsi daugybe simptomų, kurių...
Keptos daržovės ardo dantų grožį
2011.11.25 HomoSanitus / Age
Pavojus dantukams atjojo iš tos pusės, iš kurios visai nesitikėta. Tyrimai parodė, kad visų pasaulio virėjų taip mėgiamos apkeptos daržovės, turinčios mažai kalorijų ir daug vitaminų, yra ištikimos karieso sąjungininkės. Jų rūgštingumo lygis toks didelis, kad pilnai gali ardyti dantų emalį. Britų  Dundee University mokslininkai sulygino virtų, troškintų ir keptų daržovių rūgštingumą ir išsiaiškino, kad keptų daržovių vidutinis pH yra 4,6, kai tuo tarpu dantims saugus pH yra virš 5,5. Produktų su žemu pH yra daug – actas, vynas, citrusiniai... Kai kuriuose gaivinančiuose gėrimuose rūgšties yra tiek, kad pH nukrenta net iki 2,9. Apie šių gėrimų daromą žalą dantims žino daugelis, bet keptų daržovyčių nedraugiškumą galima pavadinti siurprizu....
 
Byla prieš civilizacijų maistą
2011.05.20 HomoSanitus / Rokas Balčiūnas
Ekologiškumo mada keliauja per Lietuvą. Mūsų akimis tai, kas ekologiška, jau savaime atrodo sveika. Ieškome ekologiškų vaisių, daržovių ar kitų maisto produktų. Gal net auginamės juos patys ir tikime, kad viskas, kas yra iš gamtos, yra sveika. Bet kaip iš tiesų mes klystame… Mitui, kad „natūralu“ tolygu „sveika“, sugriauti galima paminėti kardinalų pavyzdį – tai visi nuodingi gyvūnai bei augalai. Jų išskiriamos medžiagos yra pačios natūraliausios ir vis dėlto pačios pavojingiausios mūsų organizmui – su šiuo pavyzdžiu, manau, visi sutinka. Bet yra daug daugiau pavyzdžių, kai medžiaga iš gamtos yra ne tik kad ne naudinga, bet ir žalinga mūsų organizmui. Mano tikslas yra parodyti, kad aklas tikėjimas reklaminėmis bei agitacinėmis frazėmis yra...
Šaltiena – pavojus ar išsigelbėjimas?
2011.05.11 HomoSanitus / Age
Arba kodėl paliegėlius girdo sultiniais? Civilizuotiems ir turtingiems mėsos valgytojams būtinos košės arba/ir daržovės, nes  prabangiai gyvenantys ir mėsą dažniausiai valgo prabangią – be riebaliuko, be kremzlyčių, gryną raumenuką. Štai tokią informaciją apie angliavandenius pateikia mums Vikipedija: „Žmogaus maiste angliavandeniai nėra būtini, nes organizme baltymai gali būti verčiami angliavandeniais. Kai kurių žmonių dietoje angliavandenių kiekis artimas 0 %, bet jie išlieka sveiki. Tačiau angliavandenių įsisavinimui reikia mažiau vandens nei baltymų ar riebalų įsisavinimui, todėl jie išlieka svarbiu energijos šaltiniu.“ Pabraukta frazė nereiškia, kad galima valgyti tik mėsą ir išlikti sveikiems. Kad ši sąlyga būtų išpildyta, yra dar viena...
 
Kur glūdi mėsos sultinio skonio paslaptis?
2011.05.11 HomoSanitus / Age
Šis veikalas – kulinarų kulinaro Grigaliaus garbei. Bet kuris audinys – tai ne šiaip sau atsitiktinai suverstų ląstelių krūva. Tai pakankamai sudėtinga struktūra, kurioje galima išskirti keletą principinių komponentų. Bet kurio organizmo audinio statybos pagrindas yra neląstelinis matriksas. Tai toks specialus gelis arba žele, kuriame jau yra visa kita. Kaip ir bet kuri žele, šis matriksas 95-99% sudarytas iš vandens, o struktūrą jam suteikia gliukozaminoglikanai (žele tam panaudojamas želatinas arba pektinas). Tarp kitko, gliukozaminas labai neblogai padeda esant įvairioms stuburo ir sąnarių ligoms – jo pagrindu gaminama visa eilė vaistų. Maktrikse taip pat yra skaidulos, sudarytos iš baltymų kolageno ir elastino, kurie geliui priduoda tvirtumo. Jei šių skaidulų daug, tai vietoje...
Kodėl kuo saldesnė uoga, tuo mažesnė?
2011.05.10 HomoSanitus / Age
Jei gali suvalgyti žalią – nevirk, jei gali suvalgyti virtą – nekepk, jei negali nekepti – klausk savęs ar tikrai nori valgyti. Internete vis labiau plinta informacija apie žaliavalgystę. Taip, neapdorotas maistas yra sveikesnis, tačiau nereikia  perlenkti lazdos. Daugelis žaliavalgių, ieškodami kaip padaryti savo valgomą žolę skanesnę, prisigalvoja įvairiausių mišinių, kuriuos dar ir supjausto smulkintuvu taip, kad jie pavirsta į skystą tyrelę. Jei paklausi kam tai jie daro, atsakymas dažnai būna: „taip skaniau ir įsisavinimas geresnis“ Na, jei jau kažkokia žolė nėra skani, tai kam maskuoti jos skonį kokiu nors saldžiu vaisiumi ar uoga? Neskanu – nevalgyk. Kai  valgomas kiaušinis, jis skanus ir be jokių priedų. Kai valgoma virta vištiena, ji skani ir be priedų. Kai...
 
Kiaušinis
2011.05.04 HomoSanitus / Age
Pramuši bronzą – rasi sidabrą, pramuši sidabrą – rasi auksą. Daugelyje tautų kiaušinis yra vienoks ar kitoks simbolis. Tai pradžios simbolis. Ir ne atsitiktinai taip yra, nes kiaušinis savo sudėtimi yra vienas iš geriausių maisto produktų – daugeliui gyvūnų kiaušinis yra delikatesas Nr.1. Į kiaušinio sudėtį įeina vertingiausios ir gyvybiškai svarbios medžiagos. Bet pradžioje keletas žodžių apie jo sandarą. Kiaušinis padengtas plonu apvalkalu, kurio pagrindinė sudėtinė dalis yra kalcio karbonatas. Jeigu ant šio apvalkalo užlašinsime rūgšties, tai įvyks reakcija, kurios metu išsiskirs nestabili angliarūgštė, iš karto skylanti į vandenį ir anglies dioksido dujas. Po lukštu yra  apvalkalas. Šviežiai...
Kokiu produktu baigti valgymą?
2011.04.20 HomoSanitus / Age
Tam, kad atsakytume į šį klausimą, turime paanalizuoti kaip gi elgiasi ir kokį variantą siūlo pats žmogaus organizmas. Tam reikalui žvelgiame į tyrimus, kurie yra atlikti su motinos pienu. Pasirodo, kad motinos pieno sudėtis kinta ne tik paros bėgyje, bet ir vieno maitinimo metu. Gamta, saugodama mažylį nuo persivalgymo, sugalvojo tokį mechanizmą: motinos piene maitinimo metu didinti riebalų kiekį. Pačioje maitinimo pabaigoje riebalų kiekis maiste išauga 4-5 kartus, lyginant su maitinimo pradžia. Sotumo jausmas žadinamas riebalais, bet ne baltymais ir tuo labiau ne angliavandeniais. Kai kurių dietologų siūlymai storuliams pradėti valgymą išgeriant vandens ir taip užpildant skrandžio tūrį menkai gelbėja – vanduo iš skrandžio greitai pasišalina. Tam kur kas labiau tinka riebalai – jie virškinami...
 
Eskimų mityba ir Omega-3
2011.04.12 HomoSanitus / Age
Dėka Omega-3 polinesočiųjų riebiųjų rūgščių propagandos pasaulyje visi gerai žino, kad eskimai neserga širdies-kraujagyslių ligomis, artritu, alergijomis, nesiskundžia dantimis ir beveik neserga vėžiu. Pagal medicinos propagandą jų gera sveikata sąlygota dietos, kurioje yra gausu lašišos, ruonio, banginio mėsos, labai turtingos eikozapentaeno (EPR) ir dokozaheksaeno (DHR)  rūgštimis. Omega-3 propagandistai kažkodėl ignoruoja tą faktą, kad yra visa eilė nacionalinių virtuvių, kuriose nėra nei lašišos, nei ruonių, nei banginių, o žmonių sveikata tuose regionuose ne ką blogesnė, negu pas eskimus. Reali padėtis tikriausiai jus nustebins: eskimai nevartoja Omega-3 dideliais kiekiais. Jų dieta „turtinga“ Omega-3 tik tuo požiūriu, kad eskimams Omega-3 tenka vartoti daugiau už žemyno...
Kuo ruginė naminė geresnė už valstybinę kvietinę?
2010.12.18 HomoSanitus / Age
Kai lupa pagyvenęs sugėrovas trečią šimtgraminę kvietinės ugninės, nebandykite jam aiškinti, jog alkoholį gerti ir dar tokiais kiekiais yra negerai. Užkąsdamas lašiniais ir svogūnu eilinę į save suverstą „stopkę“, atsivėrusiu atviryste nuo dozės ir tvirtu kaip filosofo A.Šliogerio balsu pareikš: – Ką tu man aiškini, mano senelis visą gyvenimą gėrė „samagoną“, užkando lašiniais su duona ir „macnu“ svogūnu, o sulaukė 95-rių ir nenusišnekėdavo taip, kaip tu dabar! Štai taip, „žinovai“ viską žino. Ir dar turi geležinę logiką, kuri išveda per bet kokius spirituotus brūzgynus į tiesų ir aiškų kelią, kurio sukreivinti nepajėgs jokie pašaliniai kažkieno brukami  pastebėjimai. Palikime kol kas alkoholyje...
 
Intelektas – parduotuvės krepšio turinyje
2010.12.13 HomoSanitus / Age
Geriau brangesnio mažiau, negu  daug, bet šlamšto. Kuo toliau, tuo dažniau girdžiu žmones kalbant, kad jau nebėra normalaus maisto parduotuvėse ir prekybos centruose. Ir liejasi kaltinimai prekeivių pusėn – jie ir tokie, ir anokie, ir dar kažkokie. Tačiau niekas nenori pasiimti veidrodžio ir pasižiūrėti kaip atrodo pats, bet dar svarbiau pasižiūrėti kaip atrodo gretimai eilėje prie kasos stovintis pirkėjas, o konkrečiai – kokias prekes perka jo apsipirkimo kolega ir ką perka pats. Mintijate, kad ne jūsų reikalas ką eilėje stovintys sukrovė ant transporterio juostos kelionei link kasos? Kad nėra reikalo kištis į svetimus reikalus? O ar jau taip visai nieko bendro su jumis neturi greta perkančio pasirinkimas iš parduotuvės lentynų? Didžioji dalis nepatenkintųjų ir abejingųjų nesupranta vieno esminio...
Augalai – gamtos dovana mums?
2009.12.03 HomoSanitus / Donatas T.
Daugeliui žmonių tapo įprasta gyvulinės kilmės produktus sieti su ligomis, o augalinės, priešingai – su sveikata, ilgaamžiškumu ir gera savijauta. Tokiam įsitikinimui padėjo susiformuoti nepagrįsta cholesterolio ir sočiųjų riebalų baimė, vegetarizmo idėjos bei keistas požiūris, kad augalai Žemėje tik ir auga tam, kad būtų suvalgyti. Biologiškai augalija yra tokia pat gyva kaip ir gyvūnija. Augalai yra gerai prisitaikę išlikti ir tikrai nenori būti kieno nors maistu (išskyrus  kai kurias specialiai tam pritaikytas augalų dalis, pavyzdžiui, vaisius, kurie yra skirti pritraukti augalo sėklas galinčius pernešti gyvūnus). Skirtumas toks, kad gyvūnas, nenorėdamas  tapti plėšrūno pietumis gali mėginti pabėgti ar pasislėpti, o augalai tokių galimybių neturi ir nuo jais besimaitinančių...
 
Pragaištingas pažinimo medžio saldumas
2009.09.14 HomoSanitus / Age
Mūsų organizmo sveikata didele dalimi priklauso nuo to, kaip mes elgiamės aplinkoje. Santykiai su aplinka harmoningi – savijauta ir sveikata gera, elgiamės kaip papuola – tampame irzlūs ir ligoti. Kitais žodžiais sakant, nesubalansuotas gyvenimo skonių rinkinys – vienas iš mūsų problemų kaltininkų. Skonių tiek perkeltine, tiek tiesiogine prasme. Subalansuotas maisto skonis – vienas iš geros sveikatos garantų. Ką reiškia subalansuotas? O gi tai, kad valgant, jūsų liežuvis turi pajusti visus jums skirto šioje žemėje maisto skonius – saldų ir kartų, rūgštų ir sūrų, sutraukiantį, deginantį... Paanalizuokime koks skonis dominuoja mūsų maiste. Pažvelgę į kokio nors maisto produkto etiketę, pirmiausia dažniausiai pamatysime keletą visam mūsų maistui būdingų komponentų, kuriuos rasime...
Apie riebalus
2009.04.05 HomoSanitus / Valentinas Kameneckis
Jau kuris laikas riebalams yra paskelbtas karas ir nemažai žmonių savo mityboje jų vengia, o ypač vengia gyvulinių riebalų. Kažkodėl dauguma nusprendė, kad daugybės ligų, tokių kaip diabetas, širdies-kraujagyslių ligos, kaltininkas yra riebalai. Toks požiūris ne tik neteisingas, bet ir kenksmingas. Žmogaus organizmas negali apsieiti be riebalų. Klausimas tik kurie riebalai organizmui naudingi, o kurie žalingi. Egzistuojanti klasifikacija riebalus skirsto į tris rūšis: mononesotieji, polinesotieji ir sotieji riebalai. Riebalai, į kurių sudėtį įeina Omega 3 nesočiosios riebiosios rūgštys, reikalingi daugeliui mūsų organizmo funkcijų – smegenų veiklai, ląstelių membranų pralaidumui... Šių riebalų yra daugelyje augalinių aliejų ir žuvų taukuose. Kuo žuvis gyvena šiauriau ir gilesniuose vandenyse, tuo jų...
 
Po 18-tos valandos - nevalgyti
2008.11.16 HomoSanitus / Age
Šį kartą paanalizuosime  šią daugelį kankinančią procedūrą (neliesti šaukšto po 18-tos val.) visai kitokiu požiūriu. Daugelį domina tik šio apribojimo atsakas į liemens apimties parametro kitimą, bet kur kas svarbesnis yra  jo poveikio mechanizmas, susijęs su organizmo fermentų veikla. Fermentas (enzimas, lot. fermentum), išvertus į žemišką lietuvišką kalbą, yra raugas. Fermentacija – rūgimo procesas. Fermentai – tai biologinės kilmės katalizatoriai (skatintojai), o mokslas apie juos vadinasi enzimologija. Mūsų organizmuose kas sekundę įvyksta tūkstančiai cheminių reakcijų. Jei tos reakcijos vyktų ne organizme, jų trukmė būtų labai ilga – kai kurioms prireiktų dešimčių, kitoms šimtų, o kai kurioms ir tūkstančių metų. Ne organizme jos lėtos ir...
Soja - moteriškas maistas?
2008.10.30 HomoSanitus / Age
Aplinkos sąlygos ir maistas vienaip ar kitaip įtakoja mūsų organizmą. Vyksta nesibaigiančios sveikos mitybos ir gyvenimo būdo paieškos jau daugelį metų, kurių tikslas – padaryti mūsų gyvenimą sveikesnį ir ilgesnį. Bet kurios naujovės mityboje tikrai įtakoja mūsų sveikatą. Tūkstančius metų mūsų organizmai mito maistu, kurio sudėtis, laikui bėgant, kito labai nežymiai. Be to ir žmogus buvo daug labiau  sėslesnis – jis neskraidžiojo, taip paprastai ir greitai, kaip dabar, uždarbiauti ar pramogauti į priešingą žemės rutulio pusę. Sėslumas, maisto produktų sudėties bei įvairovės stabilumas žmogaus organizmą  pritaikė vartoti  tuos maisto produktus, kuriais  jis buvo maitinamas daugelį šimtmečių ar tūkstantmečių. Aplinkos sąlygos įtakoja ne tik į mūsų gyvenimo būdą, bet ir į...
 
Tai mėsytės ar žolytės?
2008.10.22 HomoSanitus / Age
"Mus teršia ne tai, ką mes dedame į burną, bet tai, kas iš jos išeina".   Žymaus filosofo kalbų aido užrašų fragmentas Didžiajai daliai žmonių sveikas gyvenimo būdas dažniausiai asocijuojasi su vegetarizmu. Retokai žmonės pagalvoja apie tai, kokioje pasaulio vietoje jie gyvena, prie kokių gamtinių sąlygų jų organizmas turi prisitaikyti jų gyvenamoje vietoje. Vienas iš pagrindinių faktorių, kurie mus adaptuoja prie aplinkos, yra maistas, kurį mes valgome. Jeigu išmokome lėktuvais, automobiliais ar laivais atsigabenti maisto iš svetur, tai mūsų organizmas šito kol kas netoleruoja. Gal būt evoliucija pritaikys žmogaus organizmą prie gyvenimo būdo ypatumų, tačiau tai mažai tikėtina, nes pokyčiai mityboje ir gyvenimo būde kinta per greit, kad evoliucija suspėtų koja kojon....
Theobroma cacao – dievų maistas?
2008.10.15 HomoSanitus / Age
Šiaip jau įprasta manyti, jog šokoladas nėra sveikas maistas, tačiau tai anaiptol nėra taip visais atvejais. Visų pirma, šokoladas šokoladui nelygus. Pagrindinis faktorius, kuris nusako šokolado naudingumą yra kakavos kiekis jame. Kuo didesnis procentas jame kakavos, tuo šokoladas yra vertingesnis, nes būtent kakavoje yra didelis kiekis flavonoidų – medžiagų antioksidantų, kurios reguliuoja laisvųjų radikalų kiekį organizme. Vartojamas nedideliais kiekiais kokybiškas šokoladas šiek tiek mažina kraujospūdį – tai įrodė tyrimas atliktas Panamoje su Kuno indėnais. Jie savo racione vartoja didelį kiekį flavonoidų turinčios kakavos, tačiau hipertenzinės ligos požymių neturi. Dar viena gera savybe pasižymi geras šokoladas – jis, kaip ir aspirinas, skystina kraują –...
 
Virškinamasis traktas
2008.10.10 HomoSanitus / Age
Dialogas. Moteris serga onkologine liga. Devinti metai. Gydytojai išbandė beveik visas savo gydymo metodikas ir šiandien ir jie, ir ji jau supranta, kad trumpokai tarnavęs kūnas linksta prie žemės, o dūšia  jau dairosi dangaus link. Kalba pasisuka apie muilinius TV serialus. Moteris su visomis smulkmenomis pasakoja, ką kuris su kuria ir kaip, ir dėl ko... Ilgesnėje pauzėje paklausiu: -Ar žinote kas tai yra blužnis? -Organas. -O kurioje organizmo vietoje ji? -  ... Mums įdomi „dark side of the moon“, mes skubame žinoti ką veikė vakar Perdolentijos prezidento šuo, mums svarbu kokio plonumo Rozalijos liemuo, bet mums dažniausiai visai nesvarbu kas vyksta... mumyse.   Jeigu jau nutarėte pasidomėti mityba, tai pradžioje – pasidomėkite savo kūno dalimi, kuri labiausiai su tuo surišta. ...
Kodėl sveika gerti sultis?
2008.08.02 HomoSanitus / Age
    Atsakyme yra keli faktoriai. Pirmasis iš jų – sulčių įsisavinimas yra daug greitesnis, nei kieto maisto. Antrasis – efektyvesnis organizmo papildymas mineralinėmis medžiagomis ir vitaminais. Trečiasis – šviežių sulčių oksidacinis-redukcinis potencialas (ORP) yra artimas žmogaus skysčių ORP (apie -70 mV).    Sultys įsisavinamos jau dvylikapirštėje žarnoje. Jei žmogus užsikrėtęs žarnyno kirmėlėmis ar kitais parazitais (o tokių pakankamai nemažas procentas), geriant sultis, parazitai yra beveik nemaitinami – maistas iki jų nenueina ir žmogaus savijauta gerėja. Gerdami sultis, organizmą papildome kokybišku koloidiniu vandens tirpalu. Kuo ORP neigiamesnis (daugiau redukcinis), tuo sultys pasižymi stipresnėmis antioksidacinėmis savybėmis. ORP potencialas, išspaudus sultis,...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Kas siekia žinių, tas turi mokėt ir abejoti, nes abejonėse gimsta tiesa.
Aristotelis
Forumas
HS Forumo taisyklės
(4 pranešimai)
paskutinis 2014-08-28 23:55:59
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(2 pranešimai)
paskutinis 2011-05-19 14:24:54
Naujausi komentarai
Anita Martina
2015-06-21 16:42:11

Mintis
2015-06-21 13:42:22

Reikia
2015-06-21 12:29:50

Išmintis
2015-06-21 11:15:01


2015-06-20 18:26:54


2015-06-20 17:29:26

Bet
2015-06-17 22:04:54

Tomas
2015-06-13 00:43:23

Straipsnis
2015-06-11 21:39:14


2015-06-11 18:45:02

Mrs Paula
2015-06-11 00:27:32

Asta
2015-06-10 16:18:42

Autoriui
2015-06-09 23:17:25

join the illuminati today
2015-06-08 04:00:27

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės