Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Tamsi šviesa
Pagrindinis / Kambarys Nr.9 / Turinys / Kitas mokslas / Tamsi šviesa
Mokslas jau seniai apibrėžė sąvoką „gyvybė“. Pavyzdžiui, biologija apibrėžia jį taip: gyvybė prasideda nuo ląstelės. Ne ląstelėje gyvybės nėra! Tiksliau – gyvybė prasideda nuo augalinės ląstelės. Štai apie ją ir klausimas biologams. Kodėl būtent biologams?

Todėl, kad šia tema biologai turi standartinį atsakymą – klišę: augalai gyvybinių procesų metu išskiria į atmosferą deguonį ir anglies dvideginį. Tuo pačiu augalai naudoja deguonį kvėpavimui ir anglies dvideginį fotosintezei.

Kitaip sakant, biologai tvirtina, kad augalai išskiria tas pačias medžiagas, kurias ir naudoja gyvybei palaikyti!
Kiekvieno padoraus biologo karštoje širdyje ir šaltose smegenyse yra išdeginta sąvoka: „Augalai kvėpuoja deguonimi, tuo pačiu išskirdami anglies dvideginį. O fotosintezei jie naudoja anglies dvideginį ir to proceso metu išskiria deguonis. Kas gi čia gali būti neaiškaus?!“

Žmonės nuolat stebisi gamtos išmintingumu. Kiek išradimų ir atradimų žmogus nusikopijavo nuo gamtos! Ir staiga toks prisvilęs blynas! Ir dar tokioje gyvybiškai svarbioje žmogui srityje – juk žmonės yra visiškai priklausomi nuo augalų!
 
Pabandykite pasiaiškinti su mokslininkais šį keistą augalų elgesį. Jie taip ir nesupras apie ką šnekate. Mažai šansų, kad tai supras ir valdininkai, nuo kurių priklauso mūsų vaikų mokymo programos mokyklose.

1. Jei gyvas organizmas kažką išmeta, tai jam tai yra atliekos ar ne atliekos? („kaka“ ar „caca“?)

2. Ar gali organizmas panaudoti nuosavas išmatas savo mitybai ir kvėpavimui?

3. Jeigu organizmui kažkas yra būtina mitybai ir kvėpavimui, tai kodėl jis tai išmeta iš organizmo?

4. Kaip paaiškinti vaikams, kodėl augalai, būk tai,  naudoja savo išmatas savo mitybai ir kvėpavimui? Kaip jūsų vaikams ir anūkams yra geriau pasakoti – augalai naudoja tai, ką išskiria, ar atvirkščiai, augalai išskiria tą patį, ką ir sunaudojo? Suprask, kad tai lyg uždaras ratas, atrodantis maždaug  taip – burna sujungta su to paties organizmo užpakaliu. Toks keistokas amžinas variklis.

5. Ar gali savo kėdėse sėdėti ir vaidinti protingus žmones prezidentai, karaliai, premjerai, ministrai, senatoriai, deputatai, seimūnai ir t.t., kai tuo tarpu visuose pasaulio civilizacijos vadovėliuose parašyta, kad augalai minta savo atliekomis? Ar pareigos atskirai sau, o švietimas atskirai sau, ir tarp jų ryšio nėra ir neturi būti jokio?

Ponai viršininkai, ar bus kada nors Žemėje tvarka ten, kur  yra akivaizdu ir elementaru? Ar ir toliau vadovėlius ruoš ir leis nemąstantys robotai-klonuotojai?

Jei parašyta, kad gyvas objektas išskiria tą patį, kuo ir minta, reiškia rašeivos nesąžiningai meluoja. Nėra tokio reiškinio gamtoje, kad, tarkim, tigras tuštintųsi nepakitusiu jo suėstu žmogumi. Reikia atvirai įvardinti sukčius. Visgi tai VADOVĖLIAI mūsų vaikams! Padarykime tai! Išimkime iš vadovėlių šias nesąmones ir ieškokime metodų kaip ateityje apsaugoti švietimą nuo marazmo! Būtina saugoti save, savo vaikus ir anūkus nuo dezinformacijos!


P.S. Tarp kitko, botanikai net nepasivargino pilnai išstudijuoti augalo lapo sandarą. Jei jie žinotų kaip jis yra sudarytas, tai visi klausimai apie mitybą oru, augalų kvėpavimą ir fotosintezę savaime atkristų.

Ląstelės augalo lape yra suskirstytos grupėmis pagal žiotelių skaičių. Nuo kiekvienos ląstelės prie savo žiotelės „pravestas“ plonytis atsparus deguoniui vamzdelis-dujotiekis, per kurį deguonis ir anglies dvideginis yra išmetami į atmosferą. Ląstelės neišmeta šias dujas tiesiai į tarpląstelinę erdvę, kaip rašo vadovėliai. Tai lapui yra mirtinai pavojinga. Jei botanikai nežino kodėl, tai tegul paklausia inžinierių arba chemikų. Dujos vamzdeliais nepertraukiamai pumpuojamos tik viena kryptimi – iš ląstelės į atmosferą, todėl atgal į ląstelę iš atmosferos niekas ir niekaip pakliūti negali!

Deguonies koncentracija vamzdeliuose dieną yra apie 90%, o naktį anglies dvideginio irgi maždaug tokia pati. Tačiau debilė  (biologų nuomone) motina-gamta išmeta šias koncentruotas, idealiai švarias dujas į atmosferą, kad didvyriškai paskui imtų tas pačias dujas iš oro, kuriame jau be minėtų dujų yra dar 80% azoto, dulkių ir praktiškai nėra anglies dvideginio (0,03%)!?

Žinoma, gamta nėra tokia kvaila, kokią ją piešia šie vargetos-mokslininkai.

Stebina ir tai, kad jie, neturėdami jokių tiesioginių įrodymų, kad į lapus pakliūna oras, deguonis ar anglies dvideginis, rašo apie tai pataikaudami kažkokiai  mitinei sintezei.

Kodėl apie tai rašome, todėl, kad mūsų vaikų smegenyse statomas  pamatas visiškai neatitinka tikrovės, o kai ištakos yra ne iš realybės, bet iš iliuzijų pasaulio, tai ir jų elgesys po to gyvenime ant šios žemės yra destruktyvus, nes teisingo supratimo, kaip organizuota aplinka ir gyvybė joje – nėra, ir tokiomis švietimo sąlygomis jo ir negali būti.

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (11)
 
Žemės planeta
2010.10.10 HomoSanitus / Age
Silicio slėnio, Skolkovo ir kitų melagingų mokymų skleidėjų neraštingumo likvidavimas. Šiuolaikinis mokslinis Žemės modelis atrodo taip: 1.Vidutinė temperatūra Žemės paviršiuje yra maždaug 15 laipsnių pagal Celsijų.  (Faktas) 2. Vulkaninė lava 100 km gylyje yra 1200-1250 oC  temperatūros.  ( Faktas) 3. Temperatūra 400 km gylyje, pagal mokslininkus, yra maždaug 1600 oC.  ( Spėjimas) 4. Žemės branduolyje temperatūra apie 4000-5000 oC.  ( Spėjimas) Iš to matome, kad mokslininkai teigia, kad Žemė viduryje yra išlydytas ir perkaitintas tankios medžiagos „lašas“, bet kartu šalta paviršiuje ir dar padengta vandeniu. (!) Be to, temperatūra vidiniame lydale, atseit, skirtinga ir didėja į gylį maždaug nuo 1000 iki 5000 oC. Taigi,...
Anglies dvideginio slėgis mokslininkų neuronuose
2010.10.09 HomoSanitus / Age
Kažkas mums nematomas žiūri į mus per mums nematomą angą ir mintija:  – Ką  jūs  čia  fantazuojat, durneliai,  jūs  gi  neturite  net  tam  tinkamo organo, kad pilnai suvokti kaip visa tai, kas jus supa, yra platu, gilu ir be galo sudėtinga... Prieš jus dar viena informacinė „bomba“ pilkiesiems dangalams galvose ir ji skirta tiems, kuriems jie  dar nepajuodavo nuo makaronų dorojimo tiek burna, tiek akimis iš TV ekranų ar laikraščių, ir dar kol kas sugeba savo neuronuose (skirtingai nei mokslininkai) suvesti galus kas yra kas. Istorija mena laikus, kai žmonės, teisingai suvokiantys realybę ir apie tai garsiai kalbantys, inkvizicijos buvo deginami laužuose. Ar kas nors pasikeitė nuo tų laikų? Nedaug. Gal tik malkas taupo dabar labiau, nes ir valdantieji jau...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Kartą žmogus vėlai
grįžo iš darbo namo - kaip paprastai, pavargęs ir suirzęs. Tarpduryje jis
netikėtai išvydo bemindžikuojantį savo penkiametį sūnų.
-Tėti, ar galiu
tavęs kai ko paklausti?
-Aišku. Kas gi nutiko?
-Tėti, o kiek tu
uždirbi?
Tėvui tai buvo netikėta.
-Tai ne tavo reikalas! – pasipiktino
jis. – Kodėl tu tai nori žinoti?
-Tiesiog šiaip - reikia. Pasakyk prašom,
kiek tu uždirbi per valandą?
-Na, bus apie 500. O ką?
-Tėti… - sūnus
pasižiūrėjo į jį iš apačios į viršų labai rimtomis akimis. – Tėti, ar tu
galėtum
man paskolinti 300 ?
-Tu klausei manęs tik tam, kad aš duočiau tau pinigų
kokiam nors idiotiškam žaislui? – suriko tėvas. – Žygiuok greičiau į savo
kambarį ir gulkis miegoti!.. Negalima gi būti tokiu egoistu! Aš dirbu visą
dieną, grįžtu nusivaręs nuo kojų, o tu taip begėdiškai elgiesi.
Mažylis
tyliai nuėjo į savo kambarį ir užsidarė jame. O jo tėvas taip ir liko stovėti
tarpduryje niekaip negalėdamas išmesti iš galvos sūnaus prašymo. „Kaip jis
išdrįso klausti manęs apie atlyginimą, o po to - prašyti pinigų?"
Praėjo
kiek laiko. Tėvo širdis atlėgo, ir jis pradėjo svarstyti kiek kitaip: "Gal jam
iš tiesų reikia nusipirkti kažką svarbaus. Velniai nematė tų 300, juk jis manęs
niekad iki šiol nėra prašęs pinigų„.
Kai jis įėjo į vaiko kambarį, sūnus jau
buvo lovoje.
-Sūneli, tu dar nemiegi? – paklausė jis.
-Ne, tėti. Tiesiog
guliu,- atsakė berniukas.
-Aš, atrodo, buvau šiurkštus su tavimi,- tarė
tėvas. – Man buvo sunki diena ir aš tiesiog nesusivaldžiau. Atleisk man. Štai
pinigai, kurių tu prašei.
Berniukas atsisėdo lovoje ir nusišypsojo.
-Oi,
ačiū, tėveli! – sušuko jis netverdamas džiaugsmu.
Po to jis pasirausė po pagalve ir ištraukė iš ten dar
keliolika suglamžytų banknotų. Tėvas, pamatęs, kad vaikas jau turi pinigų, vėl
įsiuto. Mažylis sudėjo visus pinigus į krūvą, kruopščiai perskaičiavo kupiūras,
ir po to vėl pakėlė akis į tėvą.
-Kam tu prašei manęs pinigų, jei tu jų
turi? – nesusivaldė tėvas.
-Todėl, kad aš jų turėjau nepakankamai. Tačiau
dabar yra tiek, kiek reikia,- atsakė vaikas. – Tėti, čia - lygiai penki šimtai.
Ar aš galėčiau nusipirkti valandą tavo laiko? Prašau, ateik rytoj iš darbo
ankstėliau – aš noriu, kad tu pavakarieniautum kartu su mumis.

Istorijos
moralas?

Moralo nėra. Tiesiog norėjosi priminti, kad mūsų gyvenimas yra
per trumpas, kad visą jį atiduotume darbui. Mes neturime leisti laikui nelyg
smėliui išbyrėti tarp pirštų, nei mažos jo dalelės nepaskiriant tiems, kas iš
tikrųjų mus myli - patiems artimiausiems žmonėms.
Jei rytoj mūsų nebeliks,
mūsų kompanija gana greitai suras, kuo mus pakeisti, ir tik šeimai tai bus iš
tikrųjų didelė netektis, apie kurią bus prisimenama dar labai ilgai.

Pagalvokite apie tai – juk neretai darbui mes atiduodame kur kas daugiau
laiko nei šeimai.


Nežinomas autorius
Forumas
HS Forumo taisyklės
(4 pranešimai)
paskutinis 2014-08-28 23:55:59
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(2 pranešimai)
paskutinis 2011-05-19 14:24:54
Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės